Savanorystė. Vieniems tai vis dar nepažinta, tolima ir nesuprantama veikla, kiti smalsiai dairosi, klausosi istorijų ir po truputį planuoja patys sudalyvauti savanoriškoje darbo aplinkoje, treti – būtent ten atrado atsakymus į klausimus ir su džiaugsmu pasakoja apie savanorystės suteiktą vertę jų gyvenimui. Norėtume jus supažindinti su kadaise Masters of Calm vaikų pievoje savanoriavusiomis, o dabar jau Whatansu stovyklų vadovėmis tapusiomis Elinga ir Indre.
Elinga Misiūnaitė
Elinga Vaikų Pievoje savanoriavo 2019-tųjų vasarą, apie šią patirtį ji kalba su didžiuliu entuziazmu: „Mane sužavėjo mintis, kad tai sąmoningumo festivalis. Tuo gyvenimo tarpsniu ieškojau nuotykio, kuris padėtų man atsiskleisti. Buvau pasimetusi, ieškojau, kas aš esu. Atėjau su visiškai atvira širdimi daryti ką tik reikės. Viena iš vietų buvo Vaikų pieva. Būtent ten sutikau ypatingą žmogų. Laiku ir vietoje. Jis man pasakė: „Ar tau dar neaišku? Tu juk gimusi būti su vaikais.“
Pasibaigus vasarai, rudenį pradėjau dirbti auklėtoja darželyje ir tais pačiais metais ėmiausi įgyvendinti savo idėjas „Pievų laive“. Sukūriau vietą, kurioje viskas buvo vaikams ir apie vaikus! Taip pat pradėjau dirbti Whatansu stovyklų vadove. Masters of Calm – tai geriausia, kas galėjo nutikti mano gyvenime!“
Indrė Sipaitė-Kuodienė
Vaikų pieva – puiki mokykla lankstumui, kūrybai, greitai orientacijai ir kantrybei ugdyti. Ten pabuvus tavo gyvenimas gali pasisukti nenuspėjama linkme.
Indrė tai apibūdina trumpai ir aiškiai: „Masters of Calm festivalio Vaikų pieva buvo mano tramplynas į vaikų pasaulį. Po to pradėjau dirbti lauko darželyje auklėtoja ir vis dar ten tebedirbu.“
