Viename iš VU mokslininkų projekto „Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl COVID-19 metu: grėsmės bei galimybės ekosisteminiu požiūriu“ (R. Jusienė ir kt., 2020) tyrimų teigiama, kad nuotolinio ugdymo pandemijos metu smarkiai pailgėjo ne tik naudojimasis įvairiais IT prietaisais mokymosi tikslais, bet ir laisvalaikiui bei pramogoms skiriamas ekranų laikas. Bendrai prie ekranų praleidžiamas laikas – padvigubėjo, lyginant su ankstesnių tyrimų duomenimis. Rudenį daugumai mokyklų grįžus prie tiesioginio-kontaktinio ugdymo, laikas prie ekranų pramogoms ar laisvalaikiui išliko ilgesnis nei iki karantino.
„Taigi, nupirkau sūnui naują kalašnikovą (tiesa, jis už savo sutaupytus pinigus pirko, aš tik padėjau išsirinkti). Naują modelį, nes senasis jau savo atšaudė. Nupirkau seifą, kad galėtų saugiai laikyti ginklą, ir atidaviau jam raktelius, nes visiškai pasitikiu savo dvylikamečiu. Kulkoms pinigų turi, tai pats gali įsigyti, jei reikia. Vat susidūriau su bėda, kad daug dirbu, tai ką vaikas veikia dienos metu, nelabai žinau, nes karantinas, tai sėdi namie. Matau kad perka šovinius. Daug šovinių. O kur, su kuo, kaip šaudo, nelabai turiu supratimo. Ir apriboti ginklo naudojimo kaip ir negaliu, nes pirko už savo pinigus. Seifo raktas – pas jį. Tad, galvoju, kaip elgtis, kad neprisižaistų…
Dabar pakeiskit žodį „ginklas“ į žodį „telefonas“. Istorija girdėta?
Gerbiami tėveliai, jūs turit visišką atsakomybę ir teisę apsaugoti vaikus nuo jiems netinkamos aplinkos ir turinio. Nupirkot ginklą? Valio. Pasirūpinkite, kad juo negalėtų naudotis be jūsų žinios. Ir vaikams leiskite pirkti tokius ginklus, kurie atitiktų jų amžių. Sudėkite tokias apsaugas, kad negalėtų pakenkti nei sau, nei kitiems.“
Tokį tekstą savo Facebook sienoje paskelbė Mindaugas Vidugiris, keturių vaikų tėtis, programų moksleiviams ir jų mokytojams „Super klasė“ ir „Super mokykla“, padedančių mokyklų bendruomenėms adaptuotis prie nuotolinio mokymosi, lektorius.
Mokslininkai, minėto projekto metu atlikę tyrimus dėl pandemijos COVID-19 metu pakitusio vaikų santykio su informacinių technologijų naudojimu, priėjo prie išvadų, kad nuotolinis ugdymas šiuo laikotarpiu apribojo mokinių bendravimo ir socialinio gyvenimo galimybes ir tai pablogino vaikų emocinę savijautą, motyvaciją mokytis, įsitraukimą. Vaikams trūko ne tik bendravimo su bendraamžiais, bet ir su mokytojais, taip pat mokyklos renginių, susibūrimų, švenčių.
Viename iš tyrimų teigiama, kad daugiau nei trečdalio vaikų emocinė būsena ar elgesys pirmojo karantino (2020 m. pavasarį) metu pablogėjo. Vaikai, kurių emocinė būsena ar elgesys pablogėjo, daugiau laiko leido prie ekranų, buvo mažiau fiziškai aktyvūs, mažiau buvo lauke, neturėjo nuoseklios dienotvarkės ir miego režimo, o jų tėvai jautė didesnę įtampą. Emocinė būsena ar elgesys labiau pablogėjo ir vaikams, kurie iki karantino turėjo emocinių ar elgesio problemų.
Tyrėjai pastebėjo, kad ilgėjant bendram ekranų laikui, daugėja vaikų somatinių simptomų (galvos, pilvo, akių ir kitokių skausmų, nuovargio) bei mažėja miego trukmė ir bendra miego kokybė. Laisvalaikiui bei pramogoms skiriamas ekranų laikas siejasi su prastesne vaikų emocine savijauta ir didina kompulsyvaus (probleminio) naudojimosi internetu riziką.
„Problema kyla todėl, kad kiekvieną kartą, kai išskiriamas adrenalinas, organizmas taip pat išskiria kortizolį. Priešingai nei adrenalinas, kortizolis nėra toks pat naudingas. Kortizolis yra žinomas kaip streso hormonas – jis gali padidinti kraujo spaudimą bei cukraus kiekį kraujyje ir susilpninti imuninės sistemos atsaką. Kasdien patiriamas ilgą laiką trunkantis stresas, kurį, kaip įtariame, sukelia prie ekrano praleidžiamas laikas, gali nulemti didesnį kortizolio lygį. Ilgainiui aukštas kortizolio lygis gali pažeisti sveikus raumenis ir kaulus, sutrikdyti virškinimą ir užkirsti kelią gyvybiškai svarbių hormonų gamybai.
Kortizolis taip pat gali paveikti nuotaiką ir sustiprinti nerimą. Pernelyg daug prie ekrano praleidžiamo laiko reiškia, kad mūsų vaikų organizmas patiria cheminių medžiagų antpuolį, pražūtingai veikiantį sveikatą. Tai galima palyginti su stresu, kuris kamuoja įtemptai dirbančius miestų darbuotojus – mūsų vaikai susiduria su pavojumi patirti „perdegimo“ padarinius, sukeltus laiko, leidžiamo prie skaitmeninio įrenginio.
Kortizolis ypač kenksmingas latentinio amžiaus vaikams, nes besivystančios smegenys nėra pakankamai subrendusios ar atsparios.“ (Elizabeth Kilbey, „Vaikystė tarp ekranų“, 2018).
Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad vaikams mokantis nuotoliniu būdu, jie turi galimybę ilgiau pamiegoti rytais, tačiau bendra miego trukmė neilgėja ar net trumpėja. Greičiausiai dėl miego tvarkos trūkumo ir ilgo naktinėjimo bei naudojimosi ekranais prieš miegą. Prastesnė vaikų miego kokybė (nepakankamas miegas, ilga užmigimo trukmė bei miego problemos) sietina su ilgesniu ekranų laiku, taip pat ją prognozuoja miego tvarkos nepastovumas bei mažesnis fizinis aktyvumas ir vaikų emociniai bei elgesio sunkumai.
Taip pat tyrėjai pastebėjo, kad pandemijos metu padaugėjo vaikų galvos skausmų. Šie skausmai sietini su ilgesne ekranų (ypač mokymosi tikslais) trukme, mažesniu fiziniu aktyvumu bei trumpesniu buvimu lauke, taip pat su prastesne emocine savijauta, prastesniais santykiais, mažesniu noru mokytis. Galvos skausmai labiau būdingi vyresnėms mergaitėms ir vaikams, kurių tėvai turi aukštąjį išsilavinimą. Galvos skausmus patiriantys vaikai taip pat daugiau patiria įtampos dėl mokymosi ir nerimauja dėl galimybės užsikrėsti virusu.
Tėvams, ypač jei vaikai ugdomi nuotoliniu būdu, tyrėjai rekomenduoja riboti laiką prie ekranus turinčių prietaisų (Whatansu mokymai tėvams, kaip riboti laiką prie ekranų), ypač turinčių galimybę jungtis internetu. Pradinio mokyklinio amžiaus vaikams rekomenduojamos ne daugiau kaip dvi valandos prie ekranų per dieną; paaugliams rekomenduojama naudotis ekranais (ir internetu) ne daugiau kaip keturias valandas per dieną, įskaitant mokymąsi bei laisvalaikio pramogas. Svarbu, kad namuose nebūtų jungiamas TV kaip fonas, kad vaikai ir kiti šeimos nariai nesinaudotų ekranais valgymo metu. Laikas prie ekranų ypač turi būti ribojamas mokymosi sunkumų, savireguliacijos ir dėmesio problemų turintiems vaikams. Specialistai siūlo tėvams pasitelkti programėles, leidžiančias apriboti interneto naudojimą, bei padėti vaikui susiplanuoti, kaip veiksmingai išnaudoti laiką, kuris jiems skiriamas prisijungimui internete arba buvimui prie ekrano.
Whatansu komanda kartu su Skaitmeninės etikos centru, VU mokslininkais bei psichologais kovo 18 d. 18 val. kviečia į visiškai nemokamą konferenciją tėvams „Ekranų atskirta karta“. Jos metu ekspertai kalbės apie vaikų vienišumą pandemijos akivaizdoje, dalinsis patarimais, įžvalgomis ir rekomendacijomis, kaip padėti vaikams nesijausti vienišiems ekranų atskirtyje.
Straipsnio autorė: Rūta Adamonytė
DOMINA SUPER KLASĖS VALANDĖLĖ?
Daugiau skaitykite čia
Jau galite registruotis ir į SUPER KLASĖS stovyklas vyksiančias gyvai Auksinėje girioje. Super klasė – tai 1-3 dienų patirtinio ugdymo stovykla 5-12 klasių moksleiviams, kurioje yra stiprinami santykiai, formuojama komanda, gerinamas klasės mikroklimatas, sprendžiamos įvairios konkrečios problemos bei, žinoma, sąmoningai, linksmai poilsiaujama gamtoje!
