Jei kiekvienas save gerbiantis Whatansu stovyklautojas jau pažįsta Bobą, Feliksą ir žino, ką reiškia gyvatėlė, tai neabejotinai yra matęs ar bent girdėjęs ir apie paslaptingąjį „klausimų bliūdą“. Bemaž kiekvienoje stovykloje jis išeina į sceną tam, kad kiekvienas drąsus ar kuklus, slaptas ar net įžūlus klausimas būtų išgirstas ir, tikėtina, atsakytas. Nebūtinai teisingai. Bet būtinai tikrai ir nuoširdžiai.
Mums nesvarbu, kokios jūsų politinės pažiūros. Nesvarbu, kiek stipriai įvairiais klausimais skiriasi mūsų ir jūsų nuomonės. Mums svarbiausia valiuta – žmogiškumas.
Labai lengva vaikui ar paaugliui, kuris dar ieško savo tikrųjų tiesų, „sumaitinti“ savo nuomonę – jie labai paprastai po susitikimo išvyktų patikėję tuo, ką išgirdo, lyg vienintele įmanoma tiesa. Bet ar jiems to reikia? Vaikams pasakojam, kad mūsų atsakymai jiems nėra reikalingi – savo atsakymus jie turi patys, o jei dar neturi, būtinai suras. Bet jie bus jų pačių, o ne pasufleruoti kažkieno kito.
Ar tikrai mūsų klasė blogiausia mokykloje? Kodėl mums nepavyksta susitarti? Kodėl prasti santykiai trukdo mokytis? Klasė – tai žmonės, su kuriais vaikai praleidžia daugiausia laiko paroje. Tai tie, kurie mokosi, juokauja ir juokiasi, kartais verkia, dūksta, tyli ir liūdi vienoje patalpoje. Bet ar kartu? Ar prireikus pagalbos drąsu atsisukti su prašymu į klasioką?
Mes norim jums ne tik gražiais žodžiais papasakoti, bet realiai ir apčiuopiamai parodyti, kaip gali būti kitaip. Kaip klasė gali virsti palaikančia ir įkvepiančia komanda, kaip gera draugauti ir veikti ne po vieną, o kartu.
