Pasiilgai nakvynės palapinėje, o gal norėtum naktį praleisti hamake žvaigždžių šviesoje po pušų stogu? Whatansu vėl kviečia tave į žygį – stovyklą Pabėgimas! Pabėgime visą savaitę esam atradėjais: suprantame, kur yra mūsų ribos, kur yra kito asmeninė erdvė, kokios vertybės gali padėti išlaikyti bendruomenę.
Iššūkis ar nuotykis?
Stovyklautoja Dalia dalinasi: „Rąstas! Pats geriausias dalykas. Einant mišku kelyje pasitaikė kiek užpelkėjęs prūdelis, o virš jo buvo rąstas, kuris jungė 2 krantus. Kaip buvo linksma per jį eiti! Buvo tokių, kurie gražiai nuo rąsto nukrito ir išsimaudė.“
Stovėjau viduryje rąsto ir nebegalėjau net pajudėti. Tiesiog sustingau ir verkiau. Tuomet Mindaugas pradėjo su manimi kalbėti ir padėjo nusiraminti.— stovyklautoja Milda
„Šiaip ne taip perėjau, o tuomet, kai kiti negalėdami kalbėti, sveikindami ėmė ploti, mano dešinė koja giliai įsmigo į juodą pelkės košę… Bet džiaugsmas, kad įveikiau rąstą, man padėjo nepasiduoti“, – pasakoja Milda.
Tu – savo gyvenimo vedlys
Didžiausias iššūkis Benui buvo diena, kai vadovai davė žemėlapį ir leido patiems susiorientuoti, kaip nueiti iki kitos stovyklavietės, su sąlyga: 1 patarimas = 100 žingsnių atgal. „Kai stovyklautojų nuomonės nesutampa, įvyksta konfliktas. Tiesiog nusišypsojau ir sutikau eiti keliu, kuris, mano manymu, buvo neteisingas. Taip viskas išsisprendė žymiai greičiau“, – dalinasi Benas, kuris po Pabėgimo stovyklos prisijungė prie Whatansu vadovų komandos.
Milda pasakoja, kad prieš stovyklą jai buvo labai sunku atsiverti mažai pažįstamiems žmonėms, o po stovyklos ji gavo daugiau motyvacijos ir ėmė savanoriauti Auksinėje girioje.
