MERGINŲ AKADEMIJA
Metų trukmės moteriškos mentorystės programa 14-18 metų merginoms
Merginoms dovanosime įkvepiantį seserystės jausmą, užaugintą kartu patiriant nepamirštamus iššūkius saugioje ir draugiškoje aplinkoje.
Mūsų tikslas – ori ir savimi pasitikinti mergina.
Seniai žinoma, kad mergaitei artėjant prie paauglystės mažėja jos pasitikėjimas savimi. Siekdama patikti sau ir kitiems ji palaipsniui mokosi užgniaužti savo tikruosius jausmus ir demonstruoti pasauliui savo tobulą, susigalvotą įvaizdį. Jos nuolatinis palydovas – nerimas – dėl pažymių, išvaizdos, bendraamžių nuomonės, užsibrėžtų, bet ne taip lengvai įgyvendinamų siekių, troškimo patikti ir įtikti, poreikio įtikinti pasaulį, kad viskas klojasi lengvai, be pastangų, o sėkmė visuomet sėdi jai ant peties.
Brendimas daro didžiulę įtaką mergaitės gyvenime, o pasikeitusi elgsena ir įsisiūbavusios emocijų sūpuoklės gali nustebinti net ir švelniausios ir sukalbamiausios mergaitės tėvus. Kvėpuokite. Tai nereiškia, jog praradote ryšį su dukra. Gali būti, jog mergina pasąmoningai kovoja su kūno pokyčiais, emocijų šuorais, ant skruosto įsitaisiusiais spuogeliais, tik nesugeba to įvardinti. Juk būtent paauglystėje mums į parankę įsikimba savivertės, nepasiekiamo tobulo įvaizdžio iššūkiai. Įsikimba ir nebepaleidžia. O aplinkiniai stebisi, kad iki šiol buvusi linksma ir maloni mergaitė ima atsikalbinėti, drastiškai eksperimentuoti su drabužiais bei makiažu, kenčia nuo depresijos ar nerimo.
Mes negalime priversti Jūsų dukrų nejausti nerimo, nekreipti dėmesio į bendraamžių nuomonę, nesinervinti dėl pašaipaus žodžio. Mes galime padėti joms sukurti saugesnę aplinką, padėti atskirti gerą draugę nuo piktavalės, gerą pasirinkimą nuo abejotino, ir savo asmeniniu pavyzdžiu mokyti jas orumo.
Jei leisite, tęstinės programos metu mes padėsime Jūsų dukrai iš naujo įsivardinti sėkmę bei rasti būdus jos siekti nekenkiant sau, santykiams su šeima ir aplinkiniais, o, svarbiausia, neaukojant savivertės.
Laiškas dukrai
Mieloji,
Žinau, mums dabar nelengva. Suprantu, kad man vis sunkiau išlikti autoritetu, kad niekaip Tavęs neįtikinsiu, jog Tavo draugės nebūtinai apie gyvenimą išmano daugiau. Juk mums visiems taip svarbu kažkam priklausyti, būti pripažintiems ir priimtiems.
Noriu Tau priminti, kad tokio gyvenimo, kaip tas, kurį gyveni, nenugyvens niekas kitas. Ir būtinai, girdi, būtinai šalia Tavęs atsiras žmonių, kurie Tavo unikalias keistenybes ir išskirtinumus atpažins kaip gražiausias savybes, kurių nemainytų į nieką kitą.
Stebiu, kaip socialinių tinklų padiktuoti tobulumo scenarijai ir užsiauginta atstūmimo baimė jaunas merginas uždaro į jų pačių susikurtą dėžutę: rūbų ir šukuosenų madų, į jų lūpas kažkieno įdėtų žodžių ir pasaulėžiūros ir keisto nerimo, šnabždančio, kad kažko trūksta – o juk tas nerimas tik sako, kad apgaudinėji save darydama tai, ko iš tiesų nenori daryti.
Noriu Tau pasakyti: Tau nereikia būti vidutiniška ir niekuo neišsiskiriančia, kad būtum faina. Tau nereikia galvoti ir kalbėti taip pat, kaip kalba kiečiausia chebra mokykloje – savo žmones dar tikrai sutiksi, kai ateis laikas, ir Tau daugiau niekada nereikės apsimetinėti.
Tam, kad būtum nuostabi, Tau tereikia – o dievai, kaip banalu – būti savimi.
Net jei tai reiškia paprieštarauti draugei tame, kas Tau iš tiesų svarbu, net jei tai, kad apginsi kitą, reikš, kad kažkam nepatiksi. Net jei Tavo plaukai atrodys kardinaliai kitaip, nei kitų septynių klasiokių. Net jei drąsiai gerbdama ir mylėdama pasaulį provokuosi keistus žvilgsnius, net jei Tavo jautrumą ne visi galės atlaikyti.
Tam, kad būtum faina, užtenka to, kad džiaugtumeisi savo gyvenimu pati.
Tavo didžiausia jėga Tavo savitume, Tavo skruostų duobutėse ir strazdanose, tik Tau priklausančiuose keistuose įpročiuose, Tavo nenugalimame tikėjime pasauliu, Tavo juoke, kurio neatkartotų niekas kitas pasaulyje.
Nes kiekvienas žmogus yra vertas savos vietos pasaulyje. Savos. Ne kažkieno kito.
Tavo ………
Šiandien Whatansu komandos moteriškoji pusė skuba Jums, mielos mamos ir tėčiai, į pagalbą – jau š.m. rugsėjį startuoja Whatansu merginų akademija – tęstinė programa, skirta sustiprinti ir įkvėpti Jūsų dukrą, suteikti jai ryžto ir jėgų aukštai pakelta galva žengti brandos link.
Po šios metų trukmės programos Jūsų dukra:
Merginų šioje programoje laukia:
- 420 kontaktinių valandų su bendraamžėmis ir Whatansu komandos merginomis ir moterimis
- 19-os merginų grupė, kurią sies ne tik moteriška draugystė, bet ir seseriškas ryšys.
- 4 savaitgalinės stovyklos Auksinėje girioje (rudenį, žiemą ir pavasarį).
- 1 penkių dienų trukmės vasaros stovykla – sąskrydis.
- 5 visos dienos (savaitgaliais) patyrimai
- Kassavaitiniai online refleksiniai susitikimai su mentorėmis ištisus metus.
Kol Jūsų dukra mokysis Whatansu merginų akademijoje, Jūs:
- Taip pat gausite užduočių, kurias atlikdami suprasite ir patirsite tai, ką išgyvena jūsų dukra.
- Dalyvausite bendruose klausimų ir atsakymų sesijose online.
- Dalyvausite mokymuose, kaip kurti darnius santykius su savo vaikais.
- Uždaroje Facebook grupėje ir asmeniškai gausite nuolatinį atgalinį ryšį apie tai, kaip sekasi Jūsų dukrai.
- Visos programos metu 3 kartus gyvai arba online susitiksite su dukters mentore pokalbiui apie Jūsų dukrą.
PROGRAMOS TURINYS
APIE WHATANSU MERGINŲ AKADEMIJOS KOMANDĄ

Jurga Vidugirienė, Whatansu mama
Kol augau, iš savo mamos mokiausi moteriškumo – kaip kalbėti, kada patylėti, kaip pasiekti, ko nori, vyrui nė sekundės neabejojant, kad situaciją valdo jis. Dar – švelnumo ir subtilumo, moteriško išdidumo ir savivertės. Tai dovanos, kurias atsinešiau į savo šeimą. Kita vertus, užtrukau daugybę metų, kol išmokau savo vyrui pasakyti tikrąją pirkinių kainą – mama ją sumažindavo per pusę. Kartais pagaunu save elgiantis taip, kaip būdama paauglė, žadėjau niekuomet nesielgti, jei tik turėsiu savo vaikų. Žadėjau sau, kad savo dukroms leisiu viską: užsibūti pas drauges, negrįžti namo, rengtis ką nori, dažytis kaip nori. Dabar, į skreitą susivyniojusi didžiulę patirtį, suprantu, kad ne visiems vaikystės pažadams yra lemta išsipildyti.
Man be galo svarbu, kokį pavyzdį parodysiu jaunam žmogui. Kiek mano veiksmai atitiks mano žodžius. Ko bus vertas mano žodis. Kokius potyrius ir prisiminimus suklijuosiu į jaunuomenės atminties knygą. Kokias vertybes sukrausiu į kuprinę. Kodėl? Nes nuo manęs priklauso, ar jie užaugs dar geresniais žmonėmis, nei planavo.

Miglė Radišauskienė
Man 39. Tik neseniai supratau, kad būdama ne viena, didžiąją savo gyvenimo dalį jaučiausi be galo vieniša. Vieniša iki skausmo. Pasirodo, sutilpti į vieną šokio žingsnį, kurį moka ir šoka 90% žmonių – be galo didis darbas. Ir kaip gi šokti valso žingsneliu, jei tu gimęs rokenrolui? Tikriausiai taip kaip gaunasi, galbūt šiek tiek sudaužyta širdimi ir gęstančia siela… Ar tikrai?
Įsitikinau, kad nebūtinai. Gal kiek per vėlai, bet – geriau vėliau nei niekad.
Tad žingsnis po žingsnio ligi šiol mokausi šokti savo unikalų gyvenimo šokį. Atrandu judėjimo ritmą, kuris tinka tik man, savo žingsnių lengvumą ir savų žodžių skambesį.
Ateik. Apdovanosiu sava šviesa ir energija, pasidalinsiu vidine ugnimi būti taip kaip norisi, būti tikrume, savo autentiškume.
Kiekvienas rytas prabudus mums kužda, kad esam čia reikalingi, tokie kokie esam. Kiekviena diena mus apgaubia šilta antklode ir laukia, kol pamatysim, kol išgirsim, kol suprasim – save ir savo sielos šauksmą.
Mano pasaulis tai didelė šokių aikštelė. Šiandien jame aš jau esu nenuilstanti šokėja.
Ir net jei muzika nutyla, o šviesos užgęsta, aš jau žinau – tai tik trumpam. Nes jau turiu įrankius įkurti mano vidinę ugnį. Aš tikiu, aš myliu, aš matau.
Nenuleisk akių, nenuleisk rankų ir neuždaryk širdies vartų. Įsileisk viltį.
Apčiuopk gyvenimo grožį.
Kviečiu.

Saulė Liesytė

Guoda Venciūtė

Akvilė Čemerytė

Evelina Viktorija Žemeikytė
Prisimenu, kaip viskas buvo, kai pati buvau mokinė. Kai patyčios atrodė tik draugiški juokeliai, nors daug kam širdį, dabar suprantu, kabino. Kai viskas, ko iš tiesų norėjosi, buvo tik ryšys – paprastas, nuoširdus, atviras. Žmogiškas.
Turėti kam paskambinti. Žinoti, kad gali pasitikėti. Jaustis saugiai. Stebiu stovyklautojus, mokinius mokyklose, ir vis labiau jaučiu ir suprantu, ko trūko, ko buvo per daug, kas neramino tada, kai dar neturėjau su kuo palyginti. Ir per tai suprantu juos – rodančius kietą kiautą, grubiai kalbančius, kad tik pažeidžiamumas neprasikaltų pro tą storą rimtumo, išdidumo ir įvaizdžio sluoksnį.
Dabar jau suprantu, kad paaugliai vaikinai ir merginos pasaulį iš principo suvokia absoliučiai skirtingai. Kad jie turi mažai progų pasikalbėti su tais, kurie galėtų išklausyti, patarti ir padėti susiprasti tame painiame savo ribų, tikslų ir pasaulėjautos ieškojime.
Dar suprantu, kad kartais taip lengva pasiklysti tarp paprastos pagarbos, rūpesčio vienam kitu ir kaltinimų nelygybe, norėjimo viską daryti pačiai ir kartu nenoro vienam kitą iš tikrųjų pamatyti – be filtrų, „kietumo“ apvalkalo ir primestų tiesų, kurios galbūt tinka kitiems, bet ne sau.
Ir žinau, kad jei daugės vietų, kurios padės jaunuoliams susiprasti sudėtingų paauglystės atradimų ir keisčiausių situacijų vingiuose, tuo lengviau jiems bus – tuo lengviau bus kiekvienam jaunuoliui, tuo lengviau merginoms bus pajausti, kaip jos iš tiesų norėtų, kad su jomis būtų elgiamasi. Ir kasdien rinktųsi pagarbą sau.
Kilus klausimams ar esant poreikiui rašykite arba skambinkite:
Whatansu merginų akademijos vadovė Jurga Vidugirienė
+37065073886
jurgavidugiriene@gmail.com
Whatansu merginų akademijos komunikacijos vadovė Gintarė Rožėnė
+37065556808