UPĖS MERGINŲ IR MAMŲ AKADEMIJA

Metų trukmės moteriškos mentorystės programa 14-18 metų merginoms

Merginoms dovanosime įkvepiantį seserystės jausmą, užaugintą kartu patiriant nepamirštamus iššūkius saugioje ir draugiškoje aplinkoje.

Mūsų tikslas – ori ir savimi pasitikinti mergina.

Seniai žinoma, kad mergaitei artėjant prie paauglystės mažėja jos pasitikėjimas savimi. Siekdama patikti sau ir kitiems ji palaipsniui mokosi užgniaužti savo tikruosius jausmus ir demonstruoti pasauliui savo tobulą, susigalvotą įvaizdį. Jos nuolatinis palydovas – nerimas – dėl pažymių, išvaizdos, bendraamžių nuomonės, užsibrėžtų, bet ne taip lengvai įgyvendinamų siekių, troškimo patikti ir įtikti, poreikio įtikinti pasaulį, kad viskas klojasi lengvai, be pastangų, o sėkmė visuomet sėdi jai ant peties.

2023-2024

Metinė studijų Whatansu merginų akademijoje kaina – 4300 eurų

Yra galimybė už programą mokėti dalimis (iki 12-os dalių)

Reikalavimai projekto dalyvei:

Ne jaunesnė nei 14 metų ir ne vyresnė, nei 18 metų amžiaus. Mergina neturi sirgti psichinėmis ligomis, reikalaujančios nepertraukiamo vaistų vartojimo.

Brendimas daro didžiulę įtaką mergaitės gyvenime, o pasikeitusi elgsena ir įsisiūbavusios emocijų sūpuoklės gali nustebinti net ir švelniausios ir sukalbamiausios mergaitės tėvus. Kvėpuokite. Tai nereiškia, jog praradote ryšį su dukra. Gali būti, jog mergina pasąmoningai kovoja su kūno pokyčiais, emocijų šuorais, ant skruosto įsitaisiusiais spuogeliais, tik nesugeba to įvardinti. Juk būtent paauglystėje mums į parankę įsikimba savivertės, nepasiekiamo tobulo įvaizdžio iššūkiai. Įsikimba ir nebepaleidžia. O aplinkiniai stebisi, kad iki šiol buvusi linksma ir maloni mergaitė ima atsikalbinėti, drastiškai eksperimentuoti su drabužiais bei makiažu, kenčia nuo depresijos ar nerimo.

Mes negalime priversti Jūsų dukrų nejausti nerimo, nekreipti dėmesio į bendraamžių nuomonę, nesinervinti dėl pašaipaus žodžio. Mes galime padėti joms sukurti saugesnę aplinką, padėti atskirti gerą draugę nuo piktavalės, gerą pasirinkimą nuo abejotino, ir savo asmeniniu pavyzdžiu mokyti jas orumo.

Jei leisite, tęstinės programos metu mes padėsime Jūsų dukrai iš naujo įsivardinti sėkmę bei rasti būdus jos siekti nekenkiant sau, santykiams su šeima ir aplinkiniais, o, svarbiausia, neaukojant savivertės.

Laiškas dukrai

Mieloji,

Žinau, mums dabar nelengva. Suprantu, kad man vis sunkiau išlikti autoritetu, kad niekaip Tavęs neįtikinsiu, jog Tavo draugės nebūtinai apie gyvenimą išmano daugiau. Juk mums visiems taip svarbu kažkam priklausyti, būti pripažintiems ir priimtiems.
Noriu Tau priminti, kad tokio gyvenimo, kaip tas, kurį gyveni, nenugyvens niekas kitas. Ir būtinai, girdi, būtinai šalia Tavęs atsiras žmonių, kurie Tavo unikalias keistenybes ir išskirtinumus atpažins kaip gražiausias savybes, kurių nemainytų į nieką kitą.
Stebiu, kaip socialinių tinklų padiktuoti tobulumo scenarijai ir užsiauginta atstūmimo baimė jaunas merginas uždaro į jų pačių susikurtą dėžutę: rūbų ir šukuosenų madų, į jų lūpas kažkieno įdėtų žodžių ir pasaulėžiūros ir keisto nerimo, šnabždančio, kad kažko trūksta – o juk tas nerimas tik sako, kad apgaudinėji save darydama tai, ko iš tiesų nenori daryti.
Noriu Tau pasakyti: Tau nereikia būti vidutiniška ir niekuo neišsiskiriančia, kad būtum faina. Tau nereikia galvoti ir kalbėti taip pat, kaip kalba kiečiausia chebra mokykloje – savo žmones dar tikrai sutiksi, kai ateis laikas, ir Tau daugiau niekada nereikės apsimetinėti.
Tam, kad būtum nuostabi, Tau tereikia – o dievai, kaip banalu – būti savimi.
Net jei tai reiškia paprieštarauti draugei tame, kas Tau iš tiesų svarbu, net jei tai, kad apginsi kitą, reikš, kad kažkam nepatiksi. Net jei Tavo plaukai atrodys kardinaliai kitaip, nei kitų septynių klasiokių. Net jei drąsiai gerbdama ir mylėdama pasaulį provokuosi keistus žvilgsnius, net jei Tavo jautrumą ne visi galės atlaikyti.
Tam, kad būtum faina, užtenka to, kad džiaugtumeisi savo gyvenimu pati.
Tavo didžiausia jėga Tavo savitume, Tavo skruostų duobutėse ir strazdanose, tik Tau priklausančiuose keistuose įpročiuose, Tavo nenugalimame tikėjime pasauliu, Tavo juoke, kurio neatkartotų niekas kitas pasaulyje.
Nes kiekvienas žmogus yra vertas savos vietos pasaulyje. Savos. Ne kažkieno kito.

Tavo ………

Šiandien Whatansu komandos moteriškoji pusė skuba Jums, mielos mamos ir tėčiai, į pagalbą – jau š.m. rugsėjį startuoja Whatansu merginų akademija – tęstinė programa, skirta sustiprinti ir įkvėpti Jūsų dukrą, suteikti jai ryžto ir jėgų aukštai pakelta galva žengti brandos link.

Po šios metų trukmės programos Jūsų dukra:

Taps labiau savimi pasitikinti ir oresnė.

Įvertins savo stiprybes ir išmoks stoti į akistatą su savo silpnybėmis.

Patirs, ką reiškia tikra, sąmoninga ir palaikanti, o ne aplinkybių primesta draugystė.

Pradės labiau pasitikėti savimi.

Pažins savo ir kitų emocijas bei įgis žinių, kaip su jomis gyventi.

Išmoks prisiimti įsipareigojimus ir jų laikytis.

Išmoks dirbti komandoje.

Pažins savo ribas ir įsivardins neparduodamas vertybes.

Taps atviresnė.

Supras, ką reiškia gerbti savo tėvus, protėvius ir aplinkinius.

Pradės siekti būti pavyzdžiu kitiems.

Išmoks veikti neapibrėžtume.

Susipažins su svarbiausiais sveikatingumo elementais.

Patirs, ką reiškia lyderiavimas.

Merginų šioje programoje laukia:

420 kontaktinių valandų su bendraamžėmis ir Whatansu komandos merginomis ir moterimis
Dvidešimties merginų grupė, kurią sies ne tik moteriška draugystė, bet ir seseriškas ryšys.
3 savaitgalinės stovyklos Auksinėje girioje (rudenį, žiemą ir pavasarį).
1 „Širšių lizdo“ savaitgalis grupės merginoms ir jų mamoms
1 penkių dienų trukmės vasaros stovykla – sąskrydis.
3 visos dienos (savaitgaliais) patyrimai
Kassavaitiniai online refleksiniai susitikimai su mentorėmis ištisus metus.

Kol Jūsų dukra mokysis Whatansu merginų akademijoje, Jūs:

Taip pat gausite užduočių, kurias atlikdami suprasite ir patirsite tai, ką išgyvena jūsų dukra.
Dalyvausite bendruose klausimų ir atsakymų sesijose online.
Dalyvausite mokymuose, kaip kurti darnius santykius su savo vaikais.
Uždaroje Facebook grupėje ir asmeniškai gausite nuolatinį atgalinį ryšį apie tai, kaip sekasi Jūsų dukrai.
Visos programos metu 3 kartus gyvai arba online susitiksite su dukters mentore pokalbiui apie Jūsų dukrą.

PROGRAMOS TURINYS

Ruduo. ORUMAS

Draugiško ryšio su savimi ir aplinka kūrimas
Jausmų raiška
Meilės kalbos: supratimas ir pritaikymas
Kertiniai įsitikinimai ir gyvenimo principai
Orumas ir savivertė
Savivertės treniravimas
Smalsumas, atvirumas bei pažeidžiamumas
Asmeninių stiprybių paieška

Žiema. MOTERIŠKUMAS

Moters archetipai
Cikliškumas
Savirealizacija ir kūrybiškumas
Įpročio galia
Įsipareigojimas – draugystėje, šeimoje, visuomenėje
Emocinis raštingumas. Merginos emocinis pasaulis ir psichosomatika
Empatija ir atjauta – skirtumai. Mano ir kitų žmonių ribos
Psichologinis atsparumas
Kūrybiškas požiūris į iššūkius
Sporto ir sveikos gyvensenos svarba
Merginos asmens higiena, kosmetika, stilius

Pavasaris. LYDERYSTĖ

Asmenybių skirtumai. Keturios stichijos
Emocinis stabilumas ir streso valdymas
Unikalumas veikiant komandoje
Bendradarbiavimas ar bendrystė?
Problemų sprendimo įgūdžių ugdymas
Lyderystė ir saugios aplinkos kūrimas
Autoritetas
Ateities vizija

Vasara

Vasaros savaitės stovyklos-sąskrydžio metu į merginų patirtis bus integruotos visos anksčiau minėtos temos.

REZERVUOK VIETĄ DABAR

PILDYK PARAIŠKĄ SUBSIDIJUOJAMAI VIETAI

Norite patirti UMMA akademiją iš vidaus?
Laukiame Jūsų šiuose atviruose patyrimuose:

Teminės savaitgalio stovyklos merginoms UPĖ
Mamų ir dukrų patyrimas ŠIRŠIŲ LIZDAS

APIE WHATANSU MERGINŲ AKADEMIJOS KOMANDĄ

Jurga Vidugirienė
Tarpasmeninių santykių kūrimo ekspertė, lektorė, Whatansu ir UMMA įkūrėja, keturių vaikų mama

Kol augau, iš savo mamos mokiausi moteriškumo – kaip kalbėti, kada patylėti, kaip pasiekti, ko nori, vyrui nė sekundės neabejojant, kad situaciją valdo jis. Dar – švelnumo ir subtilumo, moteriško išdidumo ir savivertės. Tai dovanos, kurias atsinešiau į savo šeimą. Kita vertus, užtrukau daugybę metų, kol išmokau savo vyrui pasakyti tikrąją pirkinių kainą – mama ją sumažindavo per pusę. Kartais pagaunu save elgiantis taip, kaip būdama paauglė, žadėjau niekuomet nesielgti, jei tik turėsiu savo vaikų. Žadėjau sau, kad savo dukroms leisiu viską: užsibūti pas drauges, negrįžti namo, rengtis ką nori, dažytis kaip nori. Dabar, į skreitą susivyniojusi didžiulę patirtį, suprantu, kad ne visiems vaikystės pažadams yra lemta išsipildyti.

Man be galo svarbu, kokį pavyzdį parodysiu jaunam žmogui. Kiek mano veiksmai atitiks mano žodžius. Ko bus vertas mano žodis. Kokius potyrius ir prisiminimus suklijuosiu į jaunuomenės atminties knygą. Kokias vertybes sukrausiu į kuprinę. Kodėl? Nes nuo manęs priklauso, ar jie užaugs dar geresniais žmonėmis, nei planavo.

Miglė Radišauskienė
Grafinių komunikacijų inžinierė, koučerė, Whatansu stovyklų vadovė, dviejų paauglių merginų mama

Man 40. Tik neseniai supratau, kad būdama ne viena, didžiąją savo gyvenimo dalį jaučiausi be galo vieniša. Vieniša iki skausmo. Pasirodo, sutilpti į vieną šokio žingsnį, kurį moka ir šoka 90% žmonių – be galo didis darbas. Ir kaip gi šokti valso žingsneliu, jei tu gimęs rokenrolui? Tikriausiai taip kaip gaunasi, galbūt šiek tiek sudaužyta širdimi ir gęstančia siela… Ar tikrai?
Įsitikinau, kad nebūtinai. Gal kiek per vėlai, bet – geriau vėliau nei niekad.
Tad žingsnis po žingsnio ligi šiol mokausi šokti savo unikalų gyvenimo šokį. Atrandu judėjimo ritmą, kuris tinka tik man, savo žingsnių lengvumą ir savų žodžių skambesį.
Ateik. Apdovanosiu sava šviesa ir energija, pasidalinsiu vidine ugnimi būti taip kaip norisi, būti tikrume, savo autentiškume.
Kiekvienas rytas prabudus mums kužda, kad esam čia reikalingi, tokie kokie esam. Kiekviena diena mus apgaubia šilta antklode ir laukia, kol pamatysim, kol išgirsim, kol suprasim – save ir savo sielos šauksmą.
Mano pasaulis tai didelė šokių aikštelė. Šiandien jame aš jau esu nenuilstanti šokėja.
Ir net jei muzika nutyla, o šviesos užgęsta, aš jau žinau – tai tik trumpam. Nes jau turiu įrankius įkurti mano vidinę ugnį. Aš tikiu, aš myliu, aš matau.
Nenuleisk akių, nenuleisk rankų ir neuždaryk širdies vartų. Įsileisk viltį.
Apčiuopk gyvenimo grožį.
Kviečiu.

Saulė Liesytė
Sporto psichologė, talentų ugdymo specialistė

Aš labai dažnai susimaudavau. Ne taip perskaitydavau testo uždavinį, iš rankų išslysdavo brangi vaza, į varžybas užmiršdavau atsinešti sportbačius, o namo pamiršdavau parsinešti ką tik pirktą telefoną. Dažnai, labai norėdama, kad man pasisektų susimaudavau ir labai nusivildavau. Paauglystės metais išmokau atsiriboti. Pasimatavau ir man puikiai tiko gerai užmaskuota kietos merginos kaukė pavadinimu „man tai nesvarbu“. Nesvarbu kokį pažymį gausiu, nes jis manęs neapibrėžia; nesvarbu kaip gerai sužaisiu varžybas, nes profesionalė nebūsiu; nesvarbu ką apie mane galvoja kiti, nes žinau ką galvoju aš (labai logiška, ar ne?). Nes jeigu būtų svarbu, jeigu man imtų rūpėti, atsirastų erdvės nusivylimui. Išmokau neprisirišti ir neįsileisti žmonių, kad neskaudėtų, kai teks išsiskirti. Dabar suprantu, kad saugodama save nuo nusivylimo ir skausmo, taip pat saugausi ir nuo aistros bei meilės. Suprantu, kad žmogus, gyvenantis atvira širdimi, yra stipriausias iš visų ir, kad geriau imtis to, ko širdis šaukiasi su galimybe nusivilti, nei daryti tai, kas jaudina tik pusėtinai. O kai tuo suabejoju, mano artimiausių žmonių ratas būna čia pat, pasiruošęs padrąsinti. Kviečiu kurti savo ratą, kuriame esi savimi, kuriame ar širdis liepsnoja aistra, ar plūsta krauju, esi priimta.

Guoda Venciūtė
Patirtinių stovyklų ir programų jaunimui vadovė, neformalaus ugdymo specialistė, Whatansu komandos vadovė

Sako gyvenimas yra spalvotas.
Bet būti nefaina man yra nefaina. Kartais jaučiu kaltę, kad būdama tiesoje su savimi kažkam esu nemaloni. Pasakau skaudinančią tiesą. Ar atsisveikinu. Per daug reikalauju. Ar kaip tik pasiduodu ir nuleidžiu rankas. O tada fainumo skalėje akimirkai nuvertinu save ir įvingiuoju žemą balą. Gal net neigiamą. Timpteliu save už ausies į viršų ir pasiėmusi prizmę pasižiūriu pro kitą jos pusę. Klausiu savęs: „Ar Tu šiuo savo veiksmu duodi ar iš egoistiškų paskatų ieškai malonios naudos sau?“

Atsikvepiu: „Duodu“.
Ką? Galimybę išgyvenant nemalonumą apsišarvuoti stiprybėmis, peržvelgti savo veiksmus ir apgludinti savo kelionės kampus. Staiga visas fainumas (ar ne) persirikiuoja į kitą žaidimo aikštelę, o kaltės jausmas nebeturi prie ko prisišlieti. Net ir nefaina spalva gyvenimą daro spalvotu.

Akvilė Čemerytė
Dietistė ir holistinio sveikatingumo specialistė, neformalaus ugdymo specialistė, Whatansu stovyklų vadovė

Man visuomet buvo aiškus gyvenimo principas VEIKIANT. Kažko trūksta? Sukuriu! Problema? Sprendžiam! Reikia kažkuo pasirūpinti? Galvok, kad jau padaryta! Veržlumą, veiklumą, ambicingumą, nuolatinį judėjimą, iššūkius […] aš laikiau pagrindine savo gyvenimo vertybe ir varomąja jėga. Ir kai tik jausdavau kokį nepatogumą, vietoje to (pati to nesuvokdama), kad sustočiau, įsiklausyčiau, leisčiau sau būti pažeidžiama, tik įjungdavau aukštesnę pavarą – antras darbas vakarais (kuriame jau tikrai tikrai rasiu savo pašaukimą), savanorystė vėjuotoje Argentinoje, tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose, studijos Australijoje. Aš maniau, jog tinkamas VEIKSMAS viską išspręs, jei tik aš būsiu pakankamai atkakli ir uoli iki jo ateiti.

Ir žinot ką? Viskas ėjosi iš ties pakankamai neblogai. Prisirinkau galybes diplomų ir sertifikatų, nuotykių, patirčių, bičiulių 4 žemynuose. Tik o kaip aš pavargau… Dievulis apdovanojo tiek energijos, kad užtruko laiko tai pajausti. Nuolatinė įtampa priimti tinkamą žingsnį ir pačios užsidėtas nešulys reprezentuoti savo „spinduliuojantį ir visuomet pasirengusį“ prekės ženklą. Ir kaip aš suprantu tas merginas, kurios sukyla piestu: „tai mes nė kiek ne prastesnės!“, „aš pasinešiu“, „aš galiu PATI!“. Iki skausmo. Tai stebėdama: A) galvoju – kaip aš paaugau išmokusi paprašyti pagalbos ir suteikti džiaugsmo kitam leidžiant pasitarnauti, leisdama sau nespręsti problemos (juokingiausia, kad didelė dalis jų išsisprendžia kuo puikiausiai ir be mano dalyvavimo), leisdama sau sustoti ir pabūti atėjusiame jautrume ar nepatogume neruošiant tam jokio vaisto. B) Pagaunu savo lūpose tą mąslų bet mylintį šypsnį, daug kartų matyta mamos veide, ir galvoju, kaip gerai, kad ne viskas, kuo taip karštai tikim, pasilieka su visam. Jei pavyko man, jos taip pat gali .