Whatansu

Patirtinės stovyklos

MOKYKLŲ BENDRUOMENĖMS

Ilgametę patirtinių stovyklų, seminarų ir mokymų organizavimo patirtį sukaupusi Whatansu komanda, dirbanti su Lietuvos švietimo įstaigomis komandos formavimo, kokybiškų santykių kūrimo ir palaikymo srityje, kviečia jus susipažinti su SOCIALIZACIJOS ir KOMANDOS FORMAVIMO užsiėmimais moksleiviams.

MOKSLEIVIAMS

SUPER KLASĖ – STOVYKLA AUKSINĖJE GIRIOJE 

2-5 dienų patirtinio ugdymo stovykla 5-12 klasių moksleiviams. Stovykla padeda stiprinti santykius klasėje, spręsti konkrečius jūsų klasės iššūkius.

Daugiau informacijos

MOKYKLA – KAIP STOVYKLA

Per 2 dienų stovyklą mes galime suformuoti šiltesnius vaikų santykius, parodyti, kaip gali veikti tvirtesnė komanda, padovanoti bendrą vienijantį nuotykį jūsų mokykloje.

Daugiau informacijos

KLASĖS VALANDĖLĖ

Greitas, aktyvus, kūrybiškas, įtraukiantis ir visa klasę komandiškam nuotykiui suburiantis patyrimas. Sprendžiama socialinės atskirties problema, pagalba mokytojams priminti ir išmokyti vaikus įsitraukimo ir pagarbos.

Daugiau informacijos

AKREDITUOTOS PROGRAMOS MOKYKLŲ BENDRUOMENĖMS

Priklausomybių prevencija ir darbas su moksleivių tėvais

(Akredituoti mokymai mokytojams ir klasių vadovams)

Mokymų metu Jūs ne tik įgysite žinių apie psichologines bei fiziologines priklausomybių priežastis, apie priklausomybių nuo psichoaktyviųjų medžiagų, interneto, žaidimų ir lošimų panašumus bei skirtumus, rizikos veiksnius, turinčius įtakos priklausomybėms formuotis ir apsauginius veiksnius padedančius išvengti priklausomybių; bet ir praktinių įgūdžių, kaip vesti tėvų susirinkimus priklausomybių temomis, kaip atpažinti priklausomybes dar jų pradiniame formavimosi etape, kaip motyvuoti tėvus tinkamai kalbėtis su vaikais priklausomybių temomis, kaip užauginti pasitikėjimą ir atvirumą, kaip taikyti tam tikras motyvuojančio pokalbio technikas, kaip sukurti ryšį su mokiniais ir jų tėvais, patys patirdami naudojamos metodikos veiksmingumą dirbant grupėje.

Sužinoti daugiau

Apie mokytojo, mokyklos vadovybės ir tėvų santykio bei bendradarbiavimo svarbą kalbama mažiausiai kelis dešimtmečius. Dauguma mokslininkų ir tyrėjų patvirtina, kad aktyvus tėvų bendradarbiavimas su mokyklos bendruomene, mokytojais bei administracija yra tiesiogiai susijęs su vaiko pasiekimais mokykloje bei noru mokytis. (Juškienė ir Stasiulienė, 2019; Žibėnienė 2019). Mokytojo ir tėvų bendradarbiavimo tandemas gali atnešti labai gerų rezultatų visapusiškai vaiko raidai, sumažinti jo patiriamą stresą mokykloje, išspręsti įsisenėjusias bei naujai kylančias problemas. 

Mokymų metu Jūs ne tik įgysite žinių apie psichologines bei fiziologines priklausomybių priežastis, apie priklausomybių nuo psichoaktyviųjų medžiagų, interneto, žaidimų ir lošimų panašumus bei skirtumus, rizikos veiksnius, turinčius įtakos priklausomybėms formuotis ir apsauginius veiksnius padedančius išvengti priklausomybių;  bet ir praktinių įgūdžių, kaip vesti tėvų susirinkimus priklausomybių temomis, kaip atpažinti priklausomybes dar jų pradiniame formavimosi etape, kaip motyvuoti tėvus tinkamai kalbėtis su vaikais priklausomybių temomis, kaip užauginti pasitikėjimą ir atvirumą, kaip taikyti tam tikras motyvuojančio pokalbio technikas, kaip sukurti ryšį su mokiniais ir jų tėvais, patys patirdami naudojamos metodikos veiksmingumą dirbant grupėje. 

Įgyta patirtis padės Jums geriau suprasti, ką galėtumėte daryti kitaip, kad Jūsų mokyklos bendruomenė būtų dar tvirtesnė, draugiškesnė, atviresnė ir labiau palaikanti. Planuosime, kaip padidinti tėvų įtrauktį į mokyklos bendruomenės gyvenimą.

Mokymai skirti švietimo srities darbuotojams, kurie nori žinoti ir atpažinti savo komforto bei diskomforto ribas, suprasti, kaip gali jaustis bendruomenės nariai iškilus sunkiai, nesaugiai situacijai, kaip tokių situacijų išvengti ar jas valdyti.

Mokymų kertinė vinis – ne nauji metodai, bet jautrumas, atjauta, pastabumas, gebėjimas išgirsti aplinkinius bei bendrai veiklai įgalinti kolegas, moksleivius ir jų tėvus. Tikime, kad mokyklos bendruomenė dirbdama kartu su tėvais gali padėti paaugliams išgyventi sunkų laikotarpį ir išvengti priklausomybių grėsmės.

Proaktyvaus bendravimo su kolegomis, auklėtiniais ir jų tėvais įgūdžių tobulinimas, organizacinių, komunikacinių gebėjimų ugdymas, vidaus kultūros bei bendradarbiavimo įgūdžių lavinimas neabejotinai didins mokymų dalyvių darbo efektyvumą, profesionalumą, jų, kaip individų bei darnios komandos narių potencialą, pasitarnaus kaip motyvacinė injekcija kiekvienam, nepriklausomai nuo užimamų pareigų ar darbo stažo.

Dalyvavę visoje programoje dalyviai patobulins profesines – ugdymo aplinkų kūrimo ir mokymo proceso valdymo kompetencijas: kurti saugią, mokinio emocinį, socialinį, intelektualinį, dvasinį vystymąsi palaikančią bei toleranciją ir bendradarbiavimą skatinančią, pokyčiams palankią, saugią ugdymo(si) aplinką; taikyti įvairias psichosocialines ir edukacines intervencijas, padedančias valdyti konfliktus ir priimti sprendimus, naudoti įvairias ugdymo strategijas, plėtojančias mokinių kritinį mąstymą, problemų sprendimą ir kūrybiškumą etc.

Programą sudaro trys savarankiški moduliai:

  1. Priklausomybės. Teorija.
  2. Mokyklos bendruomenė. Kaip įveiklinti visas grandis.
  3. Super Klasės auklėtojas.

Programoje numatomos šios formos: Aktyviu dalyvavimu ir bendradarbiavimu grindžiami mokymosi metodai: įtraukianti paskaita, diskusija, darbas grupėmis, komandinis darbas, atvejų ir situacijų analizė, vertingos patirties sklaida seminarai, mokymai, išvykstamieji mokymai.

Programos trukmė 41 val. (Teorija – 13 val., praktika – 15 val., savarankiškas darbas – 13 val.)

Programos tikslas: 

Plėtojant turimas bei įgyjant naujų žinių taikyti efektyvius, paveikius, įtraukiančius priklausomybių prevencijos būdus ir metodus; pagilinti švietimo darbuotojų įgūdžius, padedančius užmegzti artimesnį ryšį su vaikų tėvais, taip juos įtraukiant į ankstyvąją priklausomybių prevenciją.

Programos uždaviniai:

1. Pagilinti teorines ir praktines žinias apie priklausomybes, jų prigimtį, požymius, atpažinimo galimybes;
2. Tobulinti proaktyvaus bendravimo įgūdžius: aktyvus bendradarbiavimas su kolegomis, auklėtiniais ir jų tėvais.
3. Pažinti technikas, padėsiančias telkiant organizacijos bendruomenę.
4. Pristatyti veiksmingiausius būdus užmegzti artimesnį ryšį su vaikų tėvais, taip juos įtraukiant į ankstyvąją priklausomybių prevenciją.
5. Mokytis spręsti psichologinius ir socialinius iššūkius, iškylančius nuotolinio ugdymo metu;
6. Padėti išsigryninti ugdymo įstaigos/klasės/bendruomenės vertybes ir jomis sekti.
7. Savipagalbos grupėse lavinti bendradarbiavimo įgūdžius.

Programos rengėjai:

Mindaugas Vidugiris, mindaugasvidugiris@gmail.com; lektorius, sertifikuotas Marshall Goldsmith programos koučingo specialistas.

Viktorija Bagdonienė, viktorijamin@gmail.com, psichologė;

Vaidas Arvasevičius, vaidas.arvasevicius@gmail.com; Šeimų, porų ir tėvystės konsultantas, lektoriaus, kognityvinės ir elgesio terapijos praktikas.

Jurga Vidugirienė, jurga@whatansu.lt ir Rūta Vaitiekutė, ruta@whatansu.lt – Whatansu patirtinių stovyklų bei nuotolinių renginių vadovės ir leidinio „Mokinių tėvų susirinkimų vadovas priklausomybių nuo psichoaktyviųjų medžiagų, interneto, žaidimų ir lošimų prevencijai įgyvendinti” bendraautorės.

Rasa Valantinaitė, rasa@whatansu.lt, mokytoja, tekstų autorė, Whatansu patirtinių stovyklų vadovė.

DOMINA MOKYMAI “Priklausomybių prevencija ir darbas su moksleivių tėvais”?

Parašykite mums laišką

Lyderystė ir komandinis darbas

(Akredituoti mokymai švietimo įstaigų vadovams)

Ši programa skirta švietimo įstaigų vadovų lyderystės kompetencijos ugdymui. Svarbus vaidmuo švietimo iššūkius įveikiančioms bendruomenėms tenka įstaigos vadovui arba lyderiui, kurio misija šiame kontekste yra sujungti individualias kiekvieno darbuotojo pastangas ir sukurti nuoširdžiai bei atvirai bendraujantį kolektyvą. Tik tuomet galima tikėtis sėkmės ne tik sprendžiant iššūkius, bet ir motyvuojant bendruomenės narius efektyviai dirbti pasitenkinimą teikiantį darbą. Taigi, švietimo įstaigos vadovo funkcijos, reglamentuojamos Lietuvos teisės aktuose, iš administruojančios pereina į bendruomenės lyderio poziciją, besirūpinančią ugdymo kokybe.

Sužinoti daugiau

Nuolatiniai pokyčiai, visuomenės dėmesys ugdymo klausimams, mažėjantys žmogiškieji ištekliai, didėjanti konkurencija, mokyklos autoriteto stoka yra tik maža dalis šiandieninio švietimo iššūkių. Šiems iššūkiams spręsti vienareikšmiškai reikalinga darniai, kryptingai, profesionaliai ir komandiškai veikianti bendruomenė – mokyklos bendruomenė. Bendruomenė svarbi todėl, kad pavieniams individams šie iššūkiai yra per dideli. Svarbus vaidmuo švietimo iššūkius įveikiančioms bendruomenėms tenka įstaigos vadovui arba lyderiui, kurio misija šiame kontekste yra sujungti individualias kiekvieno darbuotojo pastangas ir sukurti nuoširdžiai bei atvirai bendraujantį kolektyvą. Tik tuomet galima tikėtis sėkmės ne tik sprendžiant iššūkius, bet ir motyvuojant bendruomenės narius efektyviai dirbti pasitenkinimą teikiantį darbą. Taigi, švietimo įstaigos vadovo funkcijos, reglamentuojamos Lietuvos teisės aktuose, iš administruojančios pereina į bendruomenės lyderio poziciją, besirūpinančią ugdymo kokybe. Remiantis TALIS 2018 duomenimis, Lietuva yra viena iš tų dalyvavusių tyrime valstybių, kuri menkiausiai sudaro sąlygas švietimo įstaigų vadovams įgyti jiems būtinų kompetencijų – lyginant vadovų skaičių, kurie Lietuvoje mokėsi administravimo ar lyderystės, su šalimis, kurių švietimo rezultatai yra įspūdingiausi – atsiliekame kelis kartus. TALIS duomenys rodo, kad žinių ir gebėjimų poreikį Lietuvos švietimo įstaigų vadovai bando kompensuoti tęstiniu profesiniu tobulėjimu, tačiau ne visada tai pavyksta dėl nepakankamos tinkamų mokymų pasiūlos ir tikslinių mokymų ar studijų sistemos nebuvimo.

Ši programa skirta švietimo įstaigų vadovų lyderystės kompetencijos ugdymui. Programą sudaro 4 moduliai, kurių kiekvienas dirba su svarbiausiais lyderystės įgūdžių ugdymo(si) principais bei ugdymo(si) įrankiais. Pirmasis modulis yra skirtas individualiam švietimo įstaigos vadovo lyderystės įgūdžių formavimui ir ugdymui, pasitelkiant bendruomenės grįžtamąjį ryšį ir išryškinant dvi svarbiausias ir labiausiai tobulintinas lyderystės sritis, kurios tobulinamos individualių konsultacijų ir refelksijų pagalba. Antrasis modulis yra skirtas individualiai švietimo įstaigos vadovui sukonstruoti efektyvią tobulėjimo struktūrą, sumažinančią savikontrolės ir disciplinos poreikį. Trečiasis modelis skirtas aptarti, suprasti ir atrasti labiausiai tinkamą komandos kūrimo, būrimo ir palaikymo strategiją ir ją įgyvendinti. Modulis skirtas švietimo įstaigos administracijos darbuotojams. Ketvirtasis modulis yra skirtas santykių komandoje strategijoms ir būdams bei įrankiams aptarti, įsivertinti ir taikyti praktikoje. 

Programoje numatoma ši darbo forma – individualūs bei grupiniai mokymai, paremti praktika, todėl didžąją mokymų dalį sudaro praktinės užduotys bei medžiagos taikymas praktikoje savarankiškai, individualios konsultacijos ir refleksijos, paskaitos, koučingo sesijos. 

Programa skirta švietimo įstaigų vadovams bei administracijos darbuotojams.

Programos trukmė 61 val. (Teorija – 14 val., praktika – 18 val., savarankiškas darbas – 29 val.). 

Programos tikslas:

Taikant Marshall Goldsmith bei Patrick Lencioni metodikas mokyti bei motyvuoti švietimo įstaigų vadovus bei administracijos darbuotojus asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui. 

Programos uždaviniai:

1. Mokyti švietimo įstaigų vadovus būdų, kaip tobulinti individualias lyderystės sirtis atsižvelgiant į vadovo profesinės aplinkos atgalinį ryšį.
2. Mokyti švietimo įstaigų vadovus, kaip konstruoti efektyvią asmeninę tobulėjimo struktūrą, mažinančią disciplinos ir savikontrolės poreikį.
3. Mokyti švietimo įstaigos vadovus bei administracijos darbuotojus, kaip kurti komandą siekiant efektyvaus komandinio darbo.

Programos rengėjai:

Mindaugas Vidugiris, komandos formavimo, ryšio ir dialogo kūrimo per patyrimą lektorius, dirbantis su mokyklų bendruomenėmis, Marshall Goldsmith metodo komandos ugdymo lektorius, mindaugasvidugiris@gmail.com;

Rūta Vaitiekutė, neformaliojo švietimo vyr. mokytoja, patirtinio ugdymo lektorė – praktikė, programų jaunimui vadovė, ruta@whatansu.lt.

DOMINA MOKYMAI “Lyderystė ir komandinis darbas”?

Parašykite mums laišką

Bendruomeniškumo (humanizmo) etika

(Akredituoti mokymai mokytojams)

Ši programa skirta mokytojų sąmoningumui ugdyti per bendražmogiškas, bendruomeniškas kompetencijas, pozityviosios psichologijos principus, patirtinio ugdymo metodus. Rengiančios pedagogus mokyklos darbui su socialinėmis ir emocinėmis kompetencijomis didelio dėmesio neskiria, tad jas baigę pedagogai tobulintis turi patys, o tai lemia asmeninė motyvacija bei žinojimas, kaip tai padaryti.

Sužinoti daugiau

Kaip rodo tartautiniai tyrimai (European Values Study 2017, World Happiness Report 2019) Lietuvos gyventojų savivertės lygis ir laimės pojūtis yra vienas žemiausių visoje Europoje. Moksliškai įrodyta, jog šie du dalykai yra glaudžiai tarpusavyje susiję, tad ugdant viena – ugdosi ir kita. Taip pat įrodyta, jog pagrindiniai žmogaus socialiniai gebėjimai, tokie kaip savivertė ir pagarba kitam išsivysto mokykliniame amžiuje ir daro esminę įtaką tolimesniam asmenybės formavimuisi, elgesiui, socialinio gyvenimo sėkmei. Pedagogų sąmoningumas šiose temose Lietuvoje yra minimalus (nors situacija po truputį ir gerėja). Tai rodo, kad problema užprogramuojama dar mokykloje – pedagogai dėmesį pirmiausia koncentruoja savo dėstomam dalykui, o socialinės ir emocinės moksleivių kompetencijos bei pasitikėjimo savimi skatinimas paliekami likimo valiai. Rengiančios pedagogus mokyklos taip pat darbui su socialinėmis ir emocinėmis kompetencijomis didelio dėmesio neskiria, tad jas baigę pedagogai tobulintis turi patys, o tai lemia asmeninė motyvacija bei žinojimas, kaip tai padaryti.

Ši programa skirta mokytojų sąmoningumui ugdyti per bendražmogiškas, bendruomeniškas kompetencijas, pozityviosios psichologijos principus, patirtinio ugdymo metodus. 12 modulių programoje dirbama ne su ekspertinėmis žiniomis, bet per mokytojo patirtį – sprendžiamos įvairios situacijos, su kuriomis teko susidurti patiems pedagogams ir jų kolegoms. Vienas iš esminių akcentų – mokymo turinio patyrimas ir suvokimas asmeniškai, kad kuo aiškiau ir priimtiniau gautas žinias būtų galima pritaikyti ugdymo procese. 

Programą sudaro 12 savarankiškų modulių:

  1. Savistaba: mokymas(is) per pavyzdį
  2. Bendruomenės kūrimas ir organizavimas
  3. Asmenybių skirtumai ir dialogo kūrimas
  4. Augimo mąstysena ugdymo(si) procese
  5. Savivertės ugdymo(si) įrankiai
  6. Vertinimas ir galimybė suklysti
  7. Pozityviosios psichologijos taikymas ugdymo(si) procese
  8. Bendravimo ir bendradarbiavimo strategijos
  9. Emocinio intelekto lavinimo principai
  10. Dėmesingumas mokymo(si) procese (Mindfulness praktika)
  11. Mokymas(is) per žaidimą
  12. Autoriteto kūrimas kasdienių įpročių pagalba

Programa prisideda prie nacionalininio 2020-2022 metų kvalifikacijos tobulinimo antro prioriteto (kompetencijų, reikalingų veiksmingai ugdyti skirtingų ugdymosi poreikių turinčius mokinius, tobulinimas) antro krypties (bendradarbiavimo gebėjimų, reikalingų ugdyti ir teikti reikalingą švietimo pagalbą ir paslaugas, tobulinimas) įgyvendinimo.

Programoje numatoma ši darbo forma – mokymai, paremti patirtinio ugdymo metodais, todėl didžąją mokymų dalį sudaro praktika bei medžiagos taikymas praktikoje savarankiškai. Kiti aktyviu dalyvavimu ir bendradarbiavimu grindžiami mokymosi metodai: įtraukianti paskaita, diskusija, darbas grupėmis, komandinis darbas, atvejų ir situacijų analizė, vertingos patirties sklaida.

Programa skirta švietimo bendruomenėms.

Kompetencijos, kurias patobulins pedagogai pabaigę programą: 

  • komunikacinė ir informacijos valdymo;
  • bendravimo ir bendradarbiavimo;
  • reflektavimo ir mokymosi mokytis;
  • organizacijos tobulinimo bei pokyčių valdymo;
  • bendrauti ir bendradarbiauti su įvairiais skirtingų kultūrų asmenimis darbo srityje ir socialinėje aplinkoje bei gebėti spręsti konfliktus;
  • skatinti aktyvų mokinių bendravimą ir bendradarbiavimą klasėje;
  • bendradarbiauti su kolegomis, pagalbiniu personalu, profesinio orientavimo ir kitais specialistais, kuriant ugdymo(si) prielaidas ir vertinant mokymosi pasiekimus;
  • organizuoti savo mokymąsi individualiai ir grupėje;
  • produktyviai dalyvauti mokyklos savivaldos institucijų veikloje ir adekvačiai vertinti problemiškas situacijas mokykloje.

Programos trukmė 96 val. (Teorija – 24 val., praktika – 48 val., savarankiškas darbas – 24 val.). Vieno modulio trukmė 8 val. (Teorija – 2 val., praktika – 4 val., savarankiškas darbas – 2 val. ).

Programos tikslas:

Taikant pozityviosios psichologijos bei bendruomenišumo etikos principus, skatinti švietimo bendruomenes dirbti ryšyje, palaikant ir pastiprinant vieniems kitus.

Programos uždaviniai:

1. Pagilinti teorines ir praktines žinias apie bendradarbiavimo ir bendrystės naudą gerinant mikroklimatą mokyklos bendruomenėje.
2. Mokytis kurti bendras strategijas kilusiems atskirties, vienatvės, apatijos iššūkiams kolektyve spręsti.
3. Susipažinti ir praktiškai taikyti konstruktyvios kritikos metodus ir strategijas.
4. Susipažinti ir išmokti taikyti mokymosi per pavyzdį strategiją.
5. Pasidalinti gerąja patirtimi pradėjus taikyti pasiūlytus metodus.

Programos rengėjai:

Mindaugas Vidugiris, komandos formavimo, ryšio ir dialogo kūrimo per patyrimą lektorius, dirbantis su mokyklų bendruomenėmis, Marshall Goldsmith metodo komandos ugdymo lektorius, mindaugasvidugiris@gmail.com;

Viktorija Minčinskaja Bagdonienė, patyriminių saviugdos renginių lektorė, dirbanti su bendruomenėmis individo emocinio, psichologinio bei gebėjimų potencialo įgalinimo per darbą grupėje ir savanorystę temomis, psichologė, viktorijamin@gmail.com;  

Vaidas Arvasevičius, kognityvinės ir elgesio terapijos praktikas, šeimų, porų, tėvystės konsultantas, vaidas.arvasevicius@gmail.com;

Rūta Vaitiekutė, neformaliojo švietimo vyr. mokytoja, patirtinio ugdymo lektorė – praktikė, programų jaunimui vadovė, ruta@whatansu.lt.

DOMINA MOKYMAI “Bendruomeniškumo (humanizmo) etika”?

Parašykite mums laišką

PROJEKTINĖ VEIKLA

“Super Mokyklų Žaidynės” (2021)

Whatansu komanda kviečia organizacijas prisijungti prie informacinių partnerių, verslo asociacijų ir atskirų organizacijų iniciatyvos bei padovanoti vienai Lietuvos mokyklai „Super Mokyklos žaidynes“ – hibridinį patirtinį renginį, kuris į moksleivių gyvenimus neabejotinai grąžins komandinį darbą ir nuotykių skonį, atneš pozityvų pokytį, pakurstys šiltesnius, gilesnius tarpusavio santykius. 

Tikslas:
54 mokyklos;
54 virtualūs patirtiniai renginiai;
10800 bendravimo ir bendradarbiavimo pamoką išmokusių moksleivių.

Sužinoti daugiau

Super Mokyklų Žaidynės – tai išskirtinis hibridinis renginys – patirtinis nuotykis, kuriame sprendžiamos karantino metu sukeltos problemos, tokios kaip: moksleivius užvaldžiusi apatiją, menkstantys vaikų socializacijos gebėjimai bei nenoras bendrauti – net ir su klasiokais. 20 procentų visos renginio programos vyksta online, o likusius 80 procentų užpildo linksmų, keistų, nepatogių, tačiau būtinai draugystę skatinančių ir komandą formuojančių užduočių vykdymas, refleksijos, sukuriančios moksleivių tarpe taip reikalingą artumo, bendrumo, atvirumo jausmą.

“Vienas lauke – ne karys” (2010-2021)

Projektas “Vienas lauke – ne karys” yra vykdomas pagal priemonę: bendradarbiavimo skatinimas sveikatos netolygumų mažinimo srityje. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis https://www.esf.lt/lt. Projekto tikslas – 14-18 metų amžiaus mokiniams iš Utenos apskrities rajonų (Anykščių, Utenos, Molėtų, Ignalinos, Zarasų, Visagino) suteikti galimybę sveikatingumą patirti per žaidimą, nuotykį, istoriją ar iššūkį. Sveikatingumas (projekto kontekste) – tai emocinis klimatas, psichologinė sveikata, ne tik kūno, bet ir minčių higiena.
Sekite mus Facebook’e!

Sužinoti daugiau

Projektas “Vienas lauke – ne karys” yra vykdomas pagal priemonę: bendradarbiavimo skatinimas sveikatos netolygumų mažinimo srityje. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Norėtumėte bendradarbiauti projektuose?

ĮVYKĘ PROJEKTAI

  • “Projektas Erasmus+ projektas “Circus of Emotions: Empowering Students – Building Integration” Nr. 2019-1-ES01-KA229-065529_2” (2021)

    Šiame projekte su projekto dalyviais Whatansu komanda turėjo 3 dienų susitikimus, kuriuose whatansietieškais patirtiniais metodais buvo vykdomos susipažinimo ir komandos formavimo veiklos. Dalyviai: Kauno “Saulės” gimnazija, mokykla iš Ispanijos ir dvi mokyklos iš Vokietijos.

  • “Mokinių tėvų susirinkimų vadovas dėl priklausomybių (nuo psichoaktyviųjų medžiagų, interneto, žaidimų ir lošimų) prevencijos.” (2020)

    Nacionalinės Švietimo Agentūros užsakymu parašytas leidinys “Mokinių tėvų susirinkimų vadovas dėl priklausomybių (nuo psichoaktyviųjų medžiagų, interneto, žaidimų ir lošimų) prevencijos” bei 2020 gruodžio 1 d. surengti atviri mokymai 900 Lietuvos mokyklų pedagogų.

  • “ESu” (2011-2014)

    „ESu“ – projektas, skirtas sukurti prevencinėms edukacinėms priemonėms, formuojančioms teigiamas visuomenės nuostatas kitataučių atžvilgiu. Surengta unikali dešimties dienų trukmės tarptautinė stovykla-mokymai jaunimo lyderiams iš Lietuvos, Ispanijos, Baltarusijos, Danijos, Sakartvelo, Indijos ir Kamerūno. Surengta 10 pristatomųjų renginių Lietuvos mokyklose. Surengta konferencija LR Seime. Projekto dalyvių kurtą video filmuką pamatė 5000 Lietuvos kino teatrų lankytojų.

  • „Fighting Neo-Xenophobia – Rewriting a Story of the Tower of Babel” (2013)

    Išskirtinė dešimties dienų trukmės tarptautinė stovykla-mokymai jaunimo lyderiams iš Lietuvos, Airijos, Baltarusijos ir Azerbaidžano.

  • “Gavau darbą” (2013)

    Sukurta moderni, nemokama, visiems prieinama, lengvai socialiniuose tinkluose platinama programėlė „Android“ operacinei sistemai „Gavau darbą“, sprendžianti jaunimo pasirengimo karjerai iššūkius bei lavinanti savęs pristatymo darbo rinkoje įgūdžius jaunuoliams suprantama kalba. Projektą finansavo Švietimo mainų paramos.

  • „Turiu Europass. O kas toliau?“ (2013)

    Visuomenės informavimo projektas. Projektą finansavo Švietimo mainų paramos.

  • „Sharing is caring – the new path towards career“ (2012)

    Išskirtinė dešimties dienų mokym(ų)osi programa socialinių kompetencijų ugdymo srityje jaunimo lyderiams iš Lietuvos, Ispanijos, Vengrijos, Latvijos bei Turkijos. Darbas tarpkultūrinėse grupėse buvo organizuojamas eksperimentinių metodų pagrindu.

Norėtumėte bendradarbiauti projektuose?

Draugai

Vidugiris
Poilsiavietė Auksinė giria
myhero
Sąmoningas vasaros festivalis
Nacionalinė Švietimo Agentūra
Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija
Utenos švietimo centras
Asvejos regioninis parkas
Skaitmeninės Etikos Centras
POKŠT

1,2%

Kviečiame prisidėti prie Whatansu! Kartu mes galime padėti vaikams ir jaunuoliams, kurie trokšta tobulėti ir patirti Whatansu nuotykį, tačiau neturi finansinių galimybių atvykti į stovyklas. Tai galite padaryti pervesdami iki 1,2% savo pajamų mokesčio.

Instrukcijos

1.Prisijunkite prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) taip, kaip jungiatės deklaruojant metines pajamas.

2. Viršutiniame horizontaliajame EDS meniu pasirinkite „Deklaravimas“, tada kairiajame vertikaliame meniu – „Pildyti formą“.

3. Pasirinkite „Prašymas skirti paramą“.

4. Užpildykite FR0512 v.4 formą tiesiogiai EDS portale.

5. Formoje užpildykite asmeninius duomenis bei šiuos laukelius:

5 Mokestinis laikotarpis – 2020
6S Mokesčio dalį skiriu paramos gavėjams – ✔
E1  Gavėjo tipas – 2 [paramos gavėjas]
E2  Gavėjo identifikacinis numeris (kodas) – 193194949
E3  Mokesčio dalies paskirtis – Whatansu
E4  Mokesčio dalies dydis (procentais) – iki 1,2
E5  Mokesčio dalį skiriu iki mokestinio laikotarpio – vėliausiai iki 2024 m. [pildoma tik norint paramą skirti ilgiau kaip 1 metus]

DĖKOJAME, KAD ESATE SU WHATANSU !